apsėti

apsėti
apsė́ti K, Š, Rtr, NdŽ; SD203, R, Sut, N, M, L 1. tr. apiberti paruoštą dirvą sėklomis: Ruduo atejo, reikėjo tus laukus apsė́ti, neturėjo kuo LKT104(Lkv). Apsė́jo vasarojum savo laukus BM21(Č). Rėžį cielą jis apsė́ja sėmenimis J. Iškuldavai rugių laukus, po kokį keturiasdešimt gektarų apsė́tus Mšk. Aplink apsė́ta rugiais Ob. Buvo apsė́ta visi laukai Dbg. Eisiu aš vėl apsė́siu tą dukterį (dukters lauką) Lp. Noriu daržą apsė́t BM270(Grnk). Tikėjomės gausią žemės – dvarponis apsėtas mūsų dirvas prisijungė prie dvaro J.Gruš. Mes apsėsim pavasario sėkla laukus V.Myk-Put. Kur vasaros dienas dėjai, kodėl lauko neapsėjai! O. Šitai jumus sėkla, apsėkiat laukus BB1Moz47,23. Laukinykas geras dirvą savo apsėja geriausia sėkla BPI242. ^ Baltojo svieto nedaug tėra, juodu žemė apsėta TŽV604. Dviem pupom visą lauką apsėja (akys) Sim, Krs, Slk, Jon. Dvi pupelės visą svietą apsė́ja (akys) Všn. Dvi sesutės visus laukus apsė́ja (akys) Klt. | refl. K, Š: Kaip apsisėji be arklio? Šts. Kai apsisė́su, eisu pri gydytojo Vgr. Yra daug neapsisė́jusių Ėr. ║ įberti sėklos į dirvą: Lai apsėjam tavo rugius, tada apsėsim muno Šts. Nei saujos rugių neapsė́ta Lp. Čia rugiai apsė́ta aplinkui, nėr kur ganyt Pkn. | Mišku apsė́jo visą kaimą Lt. | refl. tr.: Kai vasarojų apsisė́sma, pūdymas art anksti bus, tai pailsės arkliai davaliai Ds. 2. tr. pasėti ant kito pasėlio, užsėti: Rugiai visada apsė́ta dobilais Dglš. 3. tr. kaimynui sėjant ar pasėjus, tą pačią dieną išeiti sėti (tikint, kad dėl to jo pasėliai neaugs): Negalėjo jis pasėt kitą dieną, bet ne: mat, kad tik apsėt! Dbč. Stasius kap apsė́jo Joną, tep jo (Jono) linai ir pragaišo Lz. 4. tr. apsodinti (bulvėmis): Ans visą lanką apsė́jo bulbiums LKT100(Krtv). 5. tr., intr. apibarstyti, apiberti: Girą apsėjom kubile su avižoms, kad nenuvėstum Šts. Dobiliukus kiek apsė́jau salietra, gali išdegt – pagada Klt. Sėmenim apsė́ji apie namus – nėr gyvačių Klt. | refl.: Nakčia švento Andriejaus, einant gult, reikia apsisėt aguonom, tai susapnuosi, už ko nutekėsi LTIII456(Kls). 6. tr. aplaistyti, apibarstyti (ašaromis): Su baltom rankelėm lauką išakėja, su skurdžiosiom ašarėlėm laukelį apsėja LMD(Pšl). Ašarėlėms apsėsiu, sodysiu rožes: augysiu daržely kvietkutes gražias KlvD353. 7. tr. prk. nuberti, nukloti: Stalas apsėtas popieriais, knygomis, paišeliais rš. Veidas apsėtas šaltais kanapių grūdeliais (apgamuotas) rš. Drabužiai buvo apsėti blizgančiais perlais rš. Dangus žvaigždėmis lyg sė́te apsė́tas KI212. Troptais ir valtims Nemunas apsėtas A1884,279. ^ Kad taũ apsė́t votimu! Arm. \ sėti; antsėti; apsėti; paapsisėti; atsėti; įsėti; išsėti; nusėti; pasėti; papasėti; persėti; prasėti; prisėti; paprisėti; susėti; užsėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • apsėti — vksm. Apsėjome dir̃vą rugiai̇̃s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atsėti — tr. K, J, Š, Rtr; R, N, M 1. NdŽ apiberti sėkla išpurentą dirvą, apsėti: Neužudera javai, ė reikia atsėt laukai Ad. Šiuomet atsėjau visus daržus miežiais ir dar liko pora pūdų Vrn. Kuoj lauką atsė̃s pavasarį? Lp. Nėr kuom laukas atsėja LTR(Grv).… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsėti — K, Rtr, NdŽ; R, Q61, Sut, N, M, L 1. tr. sėjant suvartoti: Visą dieną sėjo, sėjo, kažin ar tris maišelius išsėjo Slm. Išsėjau tris pūrus J. Išsėjau visą sėtuvę Š. Aš kviečius jau išsėjau KI149. Sūnau, per šią dieną išsėk visus šiuos grūdus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusėti — tr. 1. Vlkj apsėti: Blogai ten tavo nusėta, retai dygsta NdŽ. Turėjom visus laukus nūsėti Vn. Vyras mirė, pati sėjau, i gražiausiai nusėsu Krp. A jau viską nusėjo brolis? Dr. Jasius gražiau nusėja Lp. | refl. Š: Juo į pryšakį žersi grūdus, juo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • persėti — tr. 1. Š, Ser iš naujo pasėti: Kai kuriuos žiemkenčių sklypus vis dėlto teks persėti sp. 2. praleisti kurį laiką sėjant: Tėvas par visą dieną miežius parsėjo Up. | refl.: Parsisėjom lig šienpjūtės Šts. 3. apsėti daugiau, negu nustatyta, leista:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užsėti — tr. 1. SD189, SD439, Q657, H184, Sut, K, M, L, Š, DŽ, NdŽ įberti sėklą į išpurentą dirvą, pasėti: Kai kas žusėja [dobilų] ganiavon, pievon, kur gano Pls. Ką užsėjo, prapuolė Lk. Galu mėnesio užsėdavo javus, ne jaunu Krš. Po tris pūrus užsėdavom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsėti — (ž.) tr. pasėti ant kito pasėlio: Antsėjau dobilus ant rugių Vvr. Ant jų (javų) viršu reik antsėti dobilus S.Dauk. Bet šėtonas antsėjo kūkalių ir visokių žolių Jzm. sėti; antsėti; apsėti; paapsisėti; atsėti; įsėti; išsėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipleinyti — apipleĩnyti tr. bet kaip apsėti: Šiemet apipleĩnytas laukas apie dešimt hektarų javais Pšl. pleinyti; apipleinyti; išpleinyti; nupleinyti; pripleinyti; supleinyti; užpleinyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkreikti — apkreĩkti, ia, àpkreikė 1. tr. K pakloti kuo, pakreikti, kad nebūtų šlapia, kad būtų minkšta: Kur šlapia kūtė, apkreik šiaudais, kad nebūtum matyti šlapumą J. Ji negali užmigti ant kieto, šiaudais apkreikto suolo sp. 2. tr. apdengti, apkloti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsijoti — tr. 1. apsėti, apiberti: Pudu lubinų apsijojo visą lauką Lp. Mes ne tirštai beriam dirvon zuperį, tik kiek apsijojam Jž. | prk.: Ar nereikėjo patelkt saulutę su šilumos pilnais rėteliais, kad apsijotų medžius, žolynus su spinduliais? rš. 2. refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”